Budėkime visur drauge,
Kaip sodo obelys,
Kai žydi, noksta vaisiai,
Kaip medžiai miškuose,
Pakelėse, prie upių, ežerų,
Nes lapija užstoja kaitrą…
Būkime tvirti
Net ir tada,
Kada audra mus kerta,
Lieka kelmai ir šaknys,
Sudūlės – bus žemė patręšta, –
Dygsta ir daigelis
Netgi iš po smilčių...
Dažnai dejuojame be reikalo.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą