Su kaimynėmis
Gimstame ir dar nežinome,
Kuo būsime, kur eisime, –
Pirmieji žingsniai būna netvirti,
Juos gali suklaidinti
Ir lengvai pakeisti,
Kol nėra atramos nei galvoje,
O tuo labiau – širdy…
Lipi tarsi į aukštą kalną,
O akmenys nurieda,
Priešakyje – kiti,
Nenori būti akmeniu,
Kad ant tavęs užkliūtų,
Sustotų pakely…
Kada pasieksi tą viršukalnę,
Kuri jaunam atrodo –
Taip arti?
Šeima iš Minsko
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą