Mano diena – dar tiktai
Besiskleidžiantis žiedelis,
Lelija balta
Ant ežero bangos,
Aukštas beržas,
Nuo kurio šaknų
Vis kopiame į viršų,
Kur daugiau šilumos…
Mano rytas – saulės takas,
Per įsiūbuotas vėjo
Neramias marias,
Žuvėdros – virš galvos,
Kur baltas debesėlis plaukia,
Kelius suras…
Mano vakaras – saulutės nubučiuotas,
Romansas po langais,
Jį groja žvaigždžių stygomis
Nubalęs mėnuo,
Atrieda gaidos,
Penklinėje įsitaisiusios,
Dar užrakintos smuiko rakteliu…
Tikėk ir tu,
Kad žvaigždės
Niekad neužges.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą