Darbštus suranda žemės lopinėlį,
Pasodina gėlė,
Žiūri pro langą – taip gražu,
Aviete pavaišina ir vaikus,
Skina agurkus,
Praeidami kaimynai sveikina,
Kiekvienas pagalvoja:
„Koks darbštus’’…
Per bobų vasarą
Ir šiluma atėjo – prikėlė žiedelius,
Atsidėkodama pražydo rožė,
Į aukštį palypėjo,
Žiūri ir stebisi dangus, –
Koks darbštus žmogus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą