Ilgiuosi vasaros dienų,
Jaunystės meilės jausmo
Ir minčių veržlumo,
Tas laikas – buvo…
Ilgiuosi ir gailu
Pražydusių rudens žiedų,
Šalna juos visada pasiveja, –
Ilgesyje – daina,
Atgimsta rudenį vėlyvą
Pašnabždėtas žodis:
„Myliu’’, –
Ilgiuosi, kas pražuvo...
Kada nutyla nuostabi daina,
Ilgiuosi pakartojimo,
Nuo ilgesio dangus sušyla,
Pavasario upeliai
Kalba, šnibžda:
„Myliu – buvo.’’
Šiandieną pakartosiu:
– Myliu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą