Kai lydi vakare
Iš po debesų atbėgęs mėnuo,
Visa nuraustu, –
Jo veidas primena
Žvaigždžių karalių,
Pasidabruotas ir blyškus –
Labai gražus…
Laukiu rytais jo šypsenos,
Matau, kaip dyla,
Iš seno tampa jaunas,
Nekalbus – nekaltas,
Žaviuosi tol mėnesėliu, –
Pakol pamerkia akį ir išnyksta
Tarp mano spindulių…
Be atsako ir žemei
Po saują visą dieną
Meilės pažadus beriu...
Vienintelį, širdį pasiekusį,
Pasiimk ir tu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą