Pavasarį baltai baltai
Mūsų sode
Senos obelys žydėjo,
Pakrūmėm – ievos,
Kvepėjo, oi, kvepėjo
Visos pievos,
Tarsi brangiausi kvepalai,
Vasarą išdžiuvo
Lelijų buteliukai,
Pripildė juos ruduo
Dar nepatirto ilgesio
Sodriais lašais,
Suvirpino balso stygas, –
Kaskart – kiti jausmai…
Pakelėse – raudonos uogos,
Abu žiūrėjome į rudenį
Savaip...
Viena kryptis,
O jau – kiti jausmai, –
Tu – putinas,
O aš – ramunės žiedas,
Kai susitiko akys,
Tu nuraudai…
Neskinsi, kai prinoko,
Nuskins strazdai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą