Pojūčiai

 

Nuo vaikystės žavi

Tirštas rudens rūkas, –

Kalvos pavirsta milžinais,

Mįslingomis ir moterimis,

Balkšvomis skaromis apsisupusios,

Laumėmis prie upių,

Skalbiančiomis dienas

Per naktį – vakarais….

Nuo jaunystės žavi

Padangių voriukai, –

Jie žemę pasirinkę

Gimtais savo namais,

Kai išsisklaido rūkas,

Iki vidurdienio juose

Rasos karoliukus matai…

Žiūriu į pievą – kyla rūkas –

Balta, pilkšva, rausva –

Tamsesni – tik pakraščiai...

Ne, čia – ne miražas,

Tik iki šiol išlikę

Vaikystės pojūčiai,

Paskendę rūkuose

Sapnai.