Nusiprausė žiema
Lyg nuotaka- visai be kraičio,
Bet nekaltybėje balta...
Tik upeliukas-
Neužšalęs, išsiraitęs -
Atsigulė prie jos,
Nuraudo kaip serbento
Jau prinokusi šaka...
Gal ir gerai-kontrastas,
Tokios ryškios spalvos,
O žemė būna ir juoda...
Tu paklausyk:vanduo gurgena,
Savo kelią rausia...
Skubėkime su juo,
Kol neužšalusi vaga.
Žiema... ilga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą