Šiandieną-plikšala,
Dangus dar negiedrėja...
Girdžiu, kaip skundžiasi šaka,
O palaužta tikrai ne vėjo;
Dėl to nebąla ir galva.
Nuo smilkinio kaip garbaną
Šerkšną nubraukus
Atsimenu, kad pamiršau daug ką -
Nenuėjau dar prie pušelės,
Kuri manęs laukia,
Nepamačiau pėdų
Gal varnos, gal balandžio, šarkos...
Atsigrįžau-tai mano slidinėta,
Nuo kalno krista
Kažkada ir čia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą