Galbūt mylėti nemokėjau -
Kažkur vis nuolatos skubėjau;
Skuboti buvo bučiniai
Ir nupūtė juos vėjas...
Tik laukuose sava buvau
Ir į medžius ilgai žiūrėjau,
Vanduo atstojo man Tavo akis,
Dangaus beribėje jutau,
Kaip spurda vėl nesuprasta širdis,
O pasakyti žodžiais negalėjau...
Kaip glosčiau akmenį dažnai,
Ant kurio niekad ilgai nesėdėjau -
Jis šaltas, kietas, tik dažnai
Gal kito draugo arti neturėjau...
Jei mintys bėga upeliu
Ir aš su juo suspėt norėjau,
Tikrai Tavęs mylėti nemokėjau...
2010 m. lapkričio 16 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą