Vėl pasiilgau vakarykščių debesėlių,
Kai Dangus žydras žydras,
O virš namų tie kamuoliai -
Visai balti balti...
Paskęsta akys,
Kojų, rankų nejauti...
Ir grįžti nesinori vėl į žemę -
Dabar jinai drėgna, žolė slidi...
Ir taip vis širdimi į saulę,
Nors jos nėra,
Bet ši dangaus erdvė
Tokia didi ir patraukli.
Pakilkime abi.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą