Prie kojų
Baltos žiemos pėdos...
Negi pirma ją aplankiau?
Kokia tyli daubos papėdė
Ir nepasikeitė -
Tiek laiko nebuvau...
O atmintį galbūt vilkai suėdė -
Prieš vėją stoviu,
Nieko nesakau:
Tie patys medžiai
Ir kalnelis dar be sniego.
Gal ir be reikalo
Čia nosį nušalau?..
O ne...buvau!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą