Didžiausias džiaugsmas,
Kai kakta prie kitos prisiglaudžia
Ir virpulys nubėga nuo galvos.
Kaip myliu tokią švelnią tylą,
Nes kalba siela iš pat gilumos.
Nereikia ir sakyti:pasiilgau,
Tyliu, jeigu nėra svarbios kalbos.
Liūliuoja švelnios bangos,
Ežere dangus vėl atsispindi...
O! Kaip aš pasiilgau
Gerumo-saulės virš galvos.
2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą