Žiūrėk, jau nauji medžiai auga,
Kol leis likimas, tol žaliuos...
Gal grybai ir apstos senąjį kelmą,
Ir kitąmet apsamanos...
O tas, kuris ant gero pamato užauga,
Nekris kaip lapas nuo šakos;
Išties rankas ir lėks per laiką-lauką,
Į savo vietą atsistos.
Pakeis net nukirstus -
Kasmet naujai lapos.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą