Rudens diena trumpa,
O jei lietus,
Gerai, kad rudenį nekyla rūkas,
Nuskęsčiau tamsoje,
Kai muzika lyg iš dėžės-
Vienoda, nemiela,
Tada panyra
Popieriaus lape mintis-
Kitokios išeities nėra...
Bet širdį vėl užlieja džiaugsmas -
Juk neilgai tokia
Rudens kalba;
Atsisukau į dangaus aukštį,
Ten plaukia debesėliai
O! Kokia skaidri,
Gili, dar mėlyna spalva...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą