Prisiglaudžiau prie žemės,
Kurioje užaugau ir mylėjau -
Ji dar šilta nuo saulės spindulių
Ir toks skaidrus vanduo
Gimtinės ežerėlių
Ir spindi šviesoje tarsi medus.
Prisiglaudžiau prie ąžuolo,
Kuris išaugo, daug vaikų turėjo,
Apsėjo gilėmis žemelę Lietuvos,
O po žiemos pragydo vyturėliai,
Prikėlė žemę-ji kitos spalvos.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą