Mama

Jau vasara liepų viršūnėmis nubėgo,
Nusinešė jų saldų kvapą ir tada
Ruduo atidengė mažytę sėklą;
O!Kokia laimė...ji-MAMA.
Nors medis auga ir ne vien iš sėklos -
Augliais apspitusi visa šaknų laja;
Bet kuo gi pasidžiaugtų
Žiemą vieniša šaka, būtų pamėklė...
Dabar ji saugos ne tik savo vaiką,
Bet ir patį vardą-motina, mama.