Beriu žodžius -
Lyg duonos trupiniai
Ant mano stalo byra.
Kai kandu duonos riekę,
Su Tavimi kalbu...
Nesulipdysi duonos kepalo,
Jeigu netyčia ir suyra,-
Kaip mintys, bėgančios
Nuo bendro stalo,
Pakilusios iš ryto brėkšmo
Iki ramybės-sutemos.
Saulėtekiai ir vakaro gaisai
Tokie panašūs tvyro -
Tik vietą renkasi dažnai
Kitur, bet tos pačios,
Lyg purpuras spalvos.
O duona- ta mintis,
Nors ir į vakarą pasvyra,
Džiaugiuosi, kandu...
Rytas trupinius gal atiduos?..
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą