Prie namų

Prie pat namų -
Toli nuėjus širdyje negera.
Net nepasirenku takų:
Į sielą kasdienybėje suplaukia
Darželių, sodų žaluma...
Ją visada randu.
Net jau sulaukus rudenėlio
Kasdieną dar į kelią vis žiūriu
Ir sugeriu pažįstamą šešėlį
Bet kokiu šios paros metu...
Rūtos-mergelei,
Medžiai-bernužėliui,
Kad augtų vienas kitam panašus;
Tada namai priglaus ir seną,
Sutiks prie slenksčio
Ir svetelį,
Užsukusį, jei takas per klampus...
Vėl palydės visus,
Palaimins su verbos šakelėm,
Suradusius mamos akių namus.