Tiktai vaikai pasakėles paskaito,
O jose nuo seno bočių išmintis.
Paauga ir jau patys bando
Savo gyvenimu pagrįsti.
Ir pasuka keliais,
Pinčiuko vaikščiotais takeliais;
Daugeliui tenka pasiklysti.
Jaunuoliams žvengia turtas-
Obuolmušiai žirgeliai,
Mergaitės tampa velnio nuotakomis.
O kiek gyvenimo malūnas sumalė,
Kad tik byra miltai,
Kita karta jo skonį gali justi.
Ir taip iš pasakų dar nepasiima
Geriausių patarimų.
O gal taip reikia,
Kad ir žemėj pragarą pajustum.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą