Atsisuka beržai,
Kai saulė spinduliu pamoja.
Dabar ruduo,
Trumpi tie spinduliai,
Retai kada ji mus apdovanoja.
O kam patinka rūškani dangaus skliautai,
Nekyla akys ,nes aukštai
Net ir paukšteliai nelakioja.
O kiek tokių dienų ,kada purvu klampoju
Ir atsisukusi nebematau pėdų,
Ką atnešiau rytojui...
Čia kaltas ne ruduo,
Lietaus vienodi ore dryžiai,
Bet toli eiti jau nesiryžtu,
Nes pėdsakai labai nebetolygūs.
Kai širdyje ramu,
Galiu užpildyti gaivia melodija,
Net ir lietaus lašus
Paversti muzikos akordais...
Kol kas pagaunu tik ant skruostų
Krintančius lašus-be garso .
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą