Kiekvienas rytas-saulės takas,
Jos pradžią švintančią širdy jauti,
Pasveikinu paukštelį margaspalvį mažą
Juk jo gyvenimas čirena lyg many.
Kai įdienoja,susuka lizdelį,
Kur cypsi jo vaikai maži.
Kaip mums prabėgo jau ši vasara,
Kaip gęsta rudens saulė žilų plaukų vilny...
Paukšteliai greit išskris,
Kokie jau dideli!
Dabar mažiau berūpi jiems tėveliai,
Bet savas lizdas artimas išliks.
Tik ačiū pasakyti gali,
Bet rūpesčiai dabar ir jiems savi.
Pabūkime dar kiek su čiulbuonėliais.
Žiema visiems vienodai atšiauri.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą