Gražus ir saulėtas ruduo
Pro langą žiūri, eiti skatina,
O aš ir nejutau,
Kaip šįmet bėgo metai.
Jie buvo sunkūs lyg akmuo:
Vis prisimindavau ,
Kaip glosčiau
Tavo galvą ir pečius,
Kad atitolinčiau senatvę...
Oi, kokios ilgos dienos,
Nykios, naktys šaltos,
Kai nematau danguj žvaigždžių,
Mėnulio pilnaties net nesimato...
Ir niekam negaliu parodyti,
Iš kur saulutė teka.
O mintys vis iš praeities-
Kur vaikščiota, svajota.
Praeina metai mano amžiaus netekties-
Tik ateities tikslai neaiškūs.
Kaip norisi dar būti
Laiko sūkury,
Per kalnelius pavaikščioti.
2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą