Palieku nerimą ir skausmą-
Peržengiu šitą ribą
Kaip kokią sunkią ligą...
Tik ilgesį pasilieku,
Kad dar galėčiau klausti,
Dėl ko aš gyvenu...
Ilgiuosi visko:ir kalnų,
Ir upeliukų žaismo.
Ilgiuosi liepų prie beržų,
Ir gervių šauksmo...
Ilgiuosi paslaptingų vakarų,
Kada ateina svečias neprašytas.
Ateina ilgesys kartu,
Atsineša ir nerimą,
Kurį buvau palikusi.
2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą