Laimė

Tu nebijok,nepamiršau,
Švelnaus lyg pienės pūkas Tavo balso,
Nesižvalgyk aplinkui -
Mūsų niekas nebelaukia...
O dabartis-tik ši diena,
Kuri prabėga ir neužsibūna.
Po galva sukryžiuodami rankas
Žiūrėkime į dangaus mėlį
Ir nepasiklysim eidami net ir per liūną.
Tu nepamiršk tik tų dienų,
Kai mes braidėm po balas
Ieškodami skaidrių upelių,
Iš kurių geria ežerai -
Vandenį šiltą lyg garsą varpelių.
Švelnumo niekada per daug nebūna,
Jei rankos pinasi ir susiglaudžia.
Kakta priglusta prie kaktos
Ir žvaigždės, rodos, iš palaimos
Į krūtinę spiečiasi lyg dangus griūna...
Tik Tu šio jausmo nebijok-
Laimingas tas, kas šitai jaučia.