Žiūrėk tenai - aukštai aukštai
Medžių viršūnėmis kaip debesėliai neria.
Prie klevo štai prasiskiria balti žirgai,
Virš alksnių buriniai laivai praplaukia,
Už miškelio slepiasi.
Ir nuo beržo liemens lietaus putų purslai
Aukštyn vėl į žydrynę keliasi,
O iš paskos lyg slibinų liežuviai taip piktai
Vis iš paskos per pievas plakasi...
Taip keičiasi dangus tenai aukštai,
Tik mano širdyje mažai kas keičiasi.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą