Užsimiršimas

Aš nebijau mirties -
Vienintelio užsimiršimo.
Bijau gilios senatvės,
Kūno galių netekties,
Kada dar gyvas pamirštas -
Nereikalingas.
O taip juk būna kiekvienam,
Kurį pamiršta Dievas...
Kada nebematai dienos,
Naktis-vienintelis užsimiršimas.
Bet ir sapnai tada nebeteikia vilties,
Kurios bijau, nes nėra ateities,
Kada esi pats sau nereikalingas.
O artimojo meilė-tik apgaulė, melas,
Kurį susikuri, kad būtų kiek lengviau,
Kai pakerta vienatvė sielą...
Visi mes liekame tik saulės, žemės atminty-
Išeiname po vieną...