Vienintelė

Kaip neša ,kur saugiau,apklosto ,
Ir glamonėja ,kad ir ne vienintelė
Jos atžala,bet,sako,-sielos sostas ,
Jos džiaugsmas,laimė,šypsena...
Kada paliečia švelniai mamai skruostą-
Iš džiaugsmo rieda ašara karšta.
Kiek dėkingumo,noro taip gyventi
Ir neprarasti laimės valandos-
Linkėčiau kiekvienam...
Kaip be skriaudų ir rūpesčių gyventi ,
Kad tik aplenktų trobą netektis,rauda ,
Be priesaikų ir širdgėlos pasenti ,
Kad būtų prie šalies vienintelė-mama?
2008