Prisiglaudžiau prie žalio beržynėlio ,
Kai po skvernu prašvilpia degantis ruduo.
Jau nuo miglų sustingo baltas smėlis ,
Balutėse skaidrėja be žolių vanduo.
Paridenau per jo paviršių akmenėlį-
Įsižiebė prieš saulę žiežirbos ,
Tarsi per nugarą nubėgo šiurpulys
Ir nerimo šešėlis,kad sudrumsčiau ramybę-
Jame grožėtis dangumi ilgai galiu...
Ar visada surandame sau vietą ,
Kur širdžiai būna gera ir ramu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą