Toliausiai bėgame paskui svajonę ,
Įveikiame stačiausius kalnus
Ir klausomės ošimo neramių krioklių...
Kitus vilioja dykumos,klajonės ,
O dar kiti pasirenka varpus ,
Kurie sukviečia rimčiai žmones
Prie vienas kito maldoje pabūt.
Dažnai galvoju,kokią aš turiu svajonę ,
Kas apriboja siekius gan aukštus ,
Gal blaivus protas skersai kelio atsistoja ,
Sustabdo beužgimstančius jausmus.
Juk negali į viską užsimerkti dėl troškimų
Ir lieka vienas žodis-PAREIGA.
Įveikiame stačiausius kalnus
Ir klausomės ošimo neramių krioklių...
Kitus vilioja dykumos,klajonės ,
O dar kiti pasirenka varpus ,
Kurie sukviečia rimčiai žmones
Prie vienas kito maldoje pabūt.
Dažnai galvoju,kokią aš turiu svajonę ,
Kas apriboja siekius gan aukštus ,
Gal blaivus protas skersai kelio atsistoja ,
Sustabdo beužgimstančius jausmus.
Juk negali į viską užsimerkti dėl troškimų
Ir lieka vienas žodis-PAREIGA.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą