Kas pamiršta

Ne vieną kartą balto beržo
Maloniam pavėsy
Pasiūlė pažiūrėti į akis
Ir pirštai švelniai braukė
Beržo kasas-
Čia glostyt plaukus siekė
Prišaukdami širdin vilčių ,
Sukeldami naujas aistras...
Medinę valtį ežerėlis kvietė ,
Kad būtų pasiirstyti smagu.
Kiek daug šis beržas
Priesaikų išgirdęs-
Neprisimins net jų vardų.
O nuo trumpos romantikos apsvaigę
Nuėjo gal kas sau-kitu keliu...
Prabėgo metai,ežeras lyg ištuštėjo-
Net po žiemos negrįš,kas buvo,
O su pavasariu žaliu ,
Kada jaunystės juokas
Lyg vanduo almėjo ,
Dabar teprisišaukia nerštui
Pulkelius varlių.
2008