Rugsėjis

Pro vakare nutilusius lapus
Saulutės gaisras užsiplieskia ,
Nors debesėliai ir pabėgo į šalis
Raudoniu jų pilkus kraštus nutvieskia.
Tuoj įsižiebs žvaigždžių šimtai ,
O aš ilgai į vakarus žiūrėsiu ,
Kur šviečia artimiausio miesto žiburiai-
Į ten srauni upelė Anykšta nubėga tiesiai.
Ant suolo tebeguli atversta knyga ,
Bet kitos akys jau pro langą žiūri .
Taip noriu atsisėsti prie tavęs ir pakalbėti,
Nors bendrų rūpesčių gal ir neturim...
O bendraklasiai ir draugai
Po visą šalį lyg žiedeliai išsibarstę.
Žinau-nebesupinsiu atminties
Į vientisą vainiką kaip senais laikais ,
Nors ramunėlių žiedlapiai rugsėjį
Tokie balti rytais saulutės laukia.
2008