Ilgi tarsi tuščia viltis ,
Vienodi ir nuobodūs ,
Žvaigždžių ,lempučių apšviesti
Šaligatvių takai.
Atspindi medžių liemenis
Purus baltutis sniegas ,
Šalčiu nutvieskia
Net languose prilipę ,
Nenumatyti raštų raižiniai.
Knyga ant stalo-
Puslapiai tie patys ,
Sugrįžusi mintis prie žodžių ,
Kažkada girdėtų,užgaulių ...
Pabėgti galima tiktai į pūgą -
Praeities galingą patyrimo ratą ,
Kad vėjas išsineštų tamsią naktį
Iš atminties ir iš širdies gelmių.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą