Dienos atodūsis

Rytais saldus, kaip sielos virpesys,

Prisiminimas, kad yra vaikai,

Kurie ir apie tave mąsto,

Prisimeni dažnai ir savąją vaikystę,

Kurios jau niekas kitas nebemato.

Vienam pasisekė, kitam – ne taip,

Trečiam likimas lėmė naštą,

Jinai tokia sunki ir motinai,

Nes nebegali drauge nešti.

Diena ilga ilga, o vakaras – ant slenksčio,

Pakiši kumštį po skruostu ir užsimerksi,

Galbūt tada ateis sapnai

Daug šviesesni už dabartį...