Kas laukia

Daug metų negalvojau,

Kas bus rytoj ryte,

Tik kėliausi su mintimi,

Kad laukia darbas,

O šis ir murzinas, dažnai nepatrauklus,

Bet reikia dirbti, – rūpesčius sumažina.

Atėjo ta diena, kai supranti,

Kad metai – stabdis.

Oi, koks vaiskus dangus,

Pavasarėjantis ir šaukiantis,

Snieguolės po langais

Kalneliuose žibutės laukia...

Kai nerandi savosios,

Pasodintos po medžiu,

Kurią matydavai lyg pirmą kartą,

Lyg vėjas įpučia pernykštį šapą...

Negi žemė verkia?

Vėl atmintis sugrįžta į namus,

Žibutės šaukia,

Jas iš po sniego kelia

Saulė iš dangaus...

Užgniaužia kvapą,

Kažkas sudilgina širdy,

Tas pats pavasaris ir dilgėlę prikėlė...

Kas rytoj dar laukia?