Pavasaris
ir mintys šiltos,
Kad
paukščiai greit perės,
Jau
buvo, išsirito trys geneliai,
Visi
skirtingi, kaip gyvenimo keliai.
Užaugo
ir išskrido
Jie
skirtingais keliais,
O
lizdas tuščias liko
Su
keliais žagarais.
Visų
nelaimės tyko
Ir
žemėje, ir danguje, -
Čia
vanagas pritykojęs
Apdrasko,
nupešioja...
Kur?
Nejaugi
nematai?
Seka
akys iš tolo
Ir
dreba po medžiu
Maža
širdelė motinos,
O
skristi negaliu.
Gyvenimas
sulopytas
Iš
daugel lopinių -
Tai
pasakos motyvai,
Tik
juos ir teturiu...
Iš
vienos plunksnos krenta
Daug
ašarų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą