Praregėjimai

Sunku užmigti vakarais,

O nubudus jausti tylą, -

Jos neužčiuopsi, tik sudrumsi

Ir sumaišysi praeitį su ateitimi,

Tada ir baigiasi sapnai,

Mintis nuaudžia giją,

Nebežinai, kur dabartis.

Ne viskas ir nutyla,

Dar plaka nerami širdis...

Gal mūsų akimis pasaulis -

Toks platus, gilus, kaip amžinybė,

O baigiasi, tik šakomis,

Kurios nusvyra,

Kaip mano rankos vakarais...