Ryto klausimas

Aš tave saugau,

Tu – mane,

Kas daugiau, neklauskime,

Per širdį nusirito lyg banga,

Tarsi šaltinio ūžesys:

Kažkas mus saugo...

Vos atveriu akis,

O tu jau klausi:

- Ar pavalgei?

Laikausi įsikibusi šių žodžių,

Kaip talismaną saugau...

Gal iš beržų jau laša

Kvepianti sula,

Kaip seniai šviežios neragavau

Ir nebeglostau medžių...

Palenkiau galvą,

Nors vėjo nėra,

Ant kelių krito lašas...

Oi, kaip seniai verkiau

Ir taip seniai beglosčiau

Tavo veidą.