Istorija
ilga, joje ir žmonės,
Mini
tik karvedžius, žymius,
O
prie nežinomų nėra ir užrašo,
Pradingsta
ir taip į užmarštį nueina,
Kad
neatkas ir milžinai...
Gerai,
kad lieka
Nors
kitoms kartoms vardai.
Sudėjau
rankas maldai
Ir
sukalbu už tuos,
Kurie
nespėjo, negalėjo savo vardo
Palikti
- už visus.
Trumpa
vieno istorija,
O
laiko tėkmėje,
Ją
nupučia lyg dulkę
Ir
nebėra.
Ilgam
iš kartos į kartą
Perduodama
tik malda.
Jau mano vakaras...
Gana.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą