Rytais
saldus, kaip sielos virpesys,
Prisiminimas,
kad yra vaikai,
Kurie
ir apie tave mąsto,
Prisimeni
dažnai ir savąją vaikystę,
Kurios
jau niekas kitas nebemato.
Vienam
pasisekė, kitam – ne taip,
Trečiam
likimas lėmė naštą,
Jinai
tokia sunki ir motinai,
Nes
nebegali drauge nešti.
Diena
ilga ilga, o vakaras – ant slenksčio,
Pakiši
kumštį po skruostu ir užsimerksi,
Galbūt
tada ateis sapnai
Daug
šviesesni už dabartį...
4 komentarai:
Rašyti komentarą