Sau

Prabėga dienos ir netyčia

Vis pasitikrinu, kiek liko

Lapelių kalendoriuje

Iki datos kitos, -

Nebus kitos jaunystės,

Nebus kitos tokios dienos.

Kai žingsniai sulėtėja,

Atsigrįžti, suabejoji,

Ar tavo čia pėda,

Kiek jų kreivų, neapgalvotų,

Gal jos giliau palieka,

Nes daug mažiau ir šventinių dienų,

O kitos kasdienybėje palieka...

Kasdien pavasarį

Nuo saulės sniegas tirpo...

Riba...sukepo lūpos,

Žodis, lyg pernykštė uoga,

Tebesirpsta.