Trūksta rudenį
Lietaus lašų,
Kai ežeras tylus,
O tikšta burbuliukai,
Į paviršių atsitrenkę…
Trūksta ir vasaros kvapų,
Paukštelių čiulbesio,
Mažų lizde vaikų,
Debesėlio balto…
Priglust prie žemės negaliu,
Šlapia – šalta,
Užmerkusi akis lieku,
Kai lyja, merkia…
Geriau žaibuotų,
Į aukščiausią medį trenktų,
Paskui ryškėtų juosta,
Kurioje spalvų lašeliai
Tvenktųsi…
Ką aš šį rudenį jaučiu
Ir tavo sieloje randu,
Vienatvės lašą,
Tyliai krentantį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą