Giluminės versmės

 

Gamtoje maži šaltiniai

Ir žiemą neužšąla, –

Jie gurgia po ledu

Ir šventą vandenį

Iš gelmių semia,

Taip atneša pavasarį

Po ievų šaknimis,

Palinkusiu žilvičiu

Ties versme.

Įsiklausykime ką kalba –

Tai mūsų protėvių

Kaimo kalba,

Pakrantėje ir strazdas čiulba,

Genelis į medį stuksena,

Saulutė apšviečia naujas balas,

Pražysta čia purienos,

Pakyla pempė „gyvi’’ šaukdama…

Sugrįžau prie ežerų,

Kurie atspindi dangų,

Jau daug linksmiau

Laukti žiemos

Ir susitaikyti su žeme,

Prakalbinti aukštaitiška šnekta,

Pagyvinti sutartine.