Ne nuodėmė – ieškoti kelio,
Prarast gimtinę – taip sunku,
Klajojo žmonės, kol atrado
Savo išsvajotą laimę,
Bet buvo – per vėlu…
Galvojo, kad vaikai išpirks,
Nors rėžį žemės,
Pasistatys sau ir namus, –
Sodelis, daržas, karvė, –
Čia ir gimdys savo vaikus…
Vaikai kitaip suprato laimę –
Žvejojo traukdami tinklus,
Toks platus vandenynas,
Viskas – veltui...
O iš ko mezga jų vaikai tinklus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą