Aš ir tu
Nesame rudens pageltę lapai,
Negalim būti nupūsti
Ant pliko tako
Sušlapę ir menki…
Negalime išeiti „sudie’’ nepasakę, –
Yra nematoma ranka,
Kuri palies ir kaktą,
Prie vartų sustabdys,
Būsim palaiminti tą paskutinę
Šviesos valandą,
Kur pasibaigia žemiška viltis…
Rudens tyli naktis
Nėra beviltiška, –
Joje – žvaigždelės,
Mėnuo – švyturys,
Yra ir žmonės artimi,
Kurių ir mintys
Sapnuose vis susitiks…
Po Vėlinių išaušta rytas,
Tokia diena šviesi!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą