Mutacijos

 

Poezijos kalba – metafora,

Leidžia pabūti paukščiu

Ir medžiu, pūzru,

Skruzdėle ir šiaudu,

Ant kurio užsiropštus

Ir per potvynį –

Visai saugu…

Kasdien kitaip mutuoju

Net kelis kartus,

Vaikščioju po dangų

Kitokiu vis pavidalu,

Gėriuosi saulės spinduliu karštu…

Buvo žmogus Ikaras,

Bet sudegė nuo jų,

O žemėje

Užtenka likti žmogumi

Su poetine tik nuotaika –

Džiaugsmu, skausmu.