Gera matyti jau suaugusius, –
Prisimeni juos dar mažus,
Kaip žaidė smėlyje,
Braidė upelius,
Blauzdos skilinėjo,
Į medžius laipiojo,
Kvatojosi…
Gera suaugusius pavaišinti,
Jie visada atsidėkoja
Meiliu žvilgsniu, –
Nuo mažens – toks pats,
Akyse – saulė,
Vasaros dar šiluma,
Kurią vaikaičiai atkartoja…
Nenuorama ruduo
Tik man supančiojo jau kojas, –
Eičiau paskui juos,
Po žiemos – pavasaris,
Mūsų žingsnius tebeskaičiuoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą