Kai prisiartina metų ruduo,
Skaičiuoji išlaidas ir derlių, –
Perpus buvo ir visko,
Skausmas – kaip akmuo
Sąnarius suvaržo,
Prisimeni pavasarį,
Paukštelių skardų balsą
Ir netiki tuo,
Kad vėjas dabar stūgauja
Už vartų…
Norėtum susisemti nukritusius lapus,
Ant visų takų pažerti
Ir nekartot senų klaidų,
Kitam patarti…
Rudenėjant norisi būti geram,
Vaikus kažkuo paremti,
Vaikaičiams dovanoti žaislą,
Obuolių ar kriaušių
Iš seno tėvų sodo,
Kur geltoni lapai krenta…
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą