Papūtė rudens vėjas,
Nuskynė lapelius,
Pakėlęs nuskraidino
Į tuos pačius namus,
Iš kur buvo atėję
Tėvai – klevai pas mus.
Nuskynė ir šakelę, –
Ant jos – keli sparnai,
Lyg lėktuvėlis mažas,
Sūpuojasi ilgai,
Pakol pasiekia žemę
Ir vėl dygsta klevai.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą